Naujienos

Naujienos

Apsimoka būti patenkintam gyvenimu

2017-10-13
Apsimoka būti patenkintam gyvenimu

Susitikusi seniai matytą bičiulį paklausiau:

– Kaip gyveni?

– Gerai, – atsakė, o po nedidelės pauzės pridūrė, – bet tikrai ne visada taip būna.

Pastarieji žodžiai nuskambėjo lyg pasiteisinimas, tarsi nuolat būti patenkintam gyvenimu reikštų kažką banalaus ar net blogo, grėstų apsnūdimu, trukdytų tobulėti, neleistų judėti pirmyn, tolyn, aukštyn…

Iš tiesų viskas yra priešingai. Bent jau man. Kai aš esu patenkinta savo gyvenimu, ryte žvaliau lipu iš lovos, nuoširdžiau šypsausi aplinkiniams, be didesnių pastangų nuveikiu kasdienius darbus, drąsiau planuoju ir imuosi įgyvendinti pokyčius. Mano patirtį patvirtina ir įvairių tyrimų išvados. Jos teigia, kad mūsų psichologinė gerovė arba pasitenkinimo jausmas, kylantis vertinant gyvenimą ar atskiras jo sritis (pavyzdžiui: darbą, kasdienybę, santykius) teikia energijos, skatina veikti, didina produktyvumą, padeda atsiskleisti kūrybiškumui. Tad būti patenkintam gyvenimu apsimoka. Kaip to pasiekti? Psichologinę gerovę apsprendžia keletas pagrindinių veiksnių. Daugumai jie yra žinomi. Nepaisant to, juos nelengva paversti neatskiriama kasdienybės ir savasties dalimi, todėl verta kartas nuo karto prisiminti.

PSICHOLOGINĘ GEROVĘ LEMIA:

Gebėjimas priimti save tokį, koks esi. Priimti save tokį, koks esi, reiškia priimti savo savybes (tiek patrauklias, tiek bjaurias), gebėjimus ir negebėjimus, kūno formas, amžių, mintis, troškimus, gyvenimo faktus. Priimti save tokį, koks esi, reiškia būti santarvėje su savimi, mažiau eikvojant energijos kovai su trūkumais, daugiau galvojant, kaip pasikrauti energijos puoselėjant savo privalumus. Savęs priėmimo lygį įvertinti padeda klausimas: „Kaip dažnai mintyse aš save peikiu, baru ar priekaištauju sau?“

Autonomiškumas. Tai gebėjimas vadovautis savo vertybėmis bei pasikliauti savo protu ir savo emocijomis. Tai gebėjimas mąstyti kritiškai ir veikti savarankiškai. Autonomiškumas padeda atlaikyti aplinkos spaudimą,  bandantį primesti tam tikras taisykles, ir jaustis savo gyvenimo šeimininku. Autonomiškumo lygį įvertinti padeda klausimas: „Kaip dažnai savo nuomonę, veiksmus ar sprendimus vertinu pagal tai, kiek tam pritaria (arba Like‘ina) kiti?“

Ryšiai su kitais žmonėmis. Vargu, ar yra gyvenime kas nors svarbesnio už patikimus, artimus, mylimus žmones. Visiems mums reikia palaikymo, pritarimo, besąlygiško priėmimo. Visi norime mylėti ir būti mylimi. Svarbu neužmiršti, kad gerų santykių palaikymas – nuolatinis ir nelengvas darbas. Rūpinimąsi ryšiais su kitais padeda įvertinti klausimas: „Kada paskutinį kartą bendravau su…?”

Tikslai ir prasmės jausmas. Tikslai suteikia energijos ir įprasmina konkretų gyvenimo periodą. Siekdami tikslų puoselėjame savo gebėjimus ir talentus. Pasiekti tikslai, nesvarbu – maži ar dideli, labai prasmingi ar ne itin, džiugina. Klauskime savęs: „Ką noriu nuveikti šiandien (šią savaitę, šį mėnesį, šiais metais)?“

Asmeninis augimas. Vaiko augimą lengva pamatyti, suaugusio žmogaus asmeninis vystymasis kur kas sunkiau pastebimas. Tačiau dauguma (savo noru ar verčiami aplinkybių) nuolat kažko mokomės, ugdome naujus įgūdžius, patiriame naujų įspūdžių. Ne visada patys sau tą įvardiname, nebūtinai tuo pasidžiaugiame. O vertėtų! Klauskime savęs: „Ką sužinojau (pamačiau, išmokau, patyriau…) šio susitikimo (vizito, seminaro, kelionės…) metu?“

Straipsnio autorė: Mirolanda Trakumaitė, OVC Consulting vyr. konsultantė


Paskutinės naujienos