Naujienos

Naujienos

Filosofinis mąstymas. Išmintingo vadovavimo beieškant.

2017-03-20
Filosofinis mąstymas. Išmintingo vadovavimo beieškant.

Visi puikiai žinome žodžio filosofija semantinę reikšmę. Iš graikų kalbos išvertus, šis žodis reiškia meilė išminčiai, kitaip – išminties meilė. Tačiau gali kilti labai natūralus klausimas – kas yra bendro tarp filosofijos ir vadovavimo. Šios dvi temos retai sugretinamos. Sakyčiau atvirkščiai – neretai supriešinamos. Filosofija neretai nuvertinama, kaip kažkas nepraktiško ir neturinčio apčiuopiamos vertės. Bet ar iš ties?

laimingos-smegenysVadovas yra perregimas. Pradėkime nuo klausimo – kame yra vadovavimo iššūkis? Kur gi ta taip dažnai linksniuojama vadovo našta? Vienas iš galimų atsakymų – našta tame, kad vadovas yra perregimas. Tai, ką jis mąsto, kokius atsakymus sau pateikia, kuo jis tiki, atsispindi jo kūno kalboje, tame, kaip jis būna. Savo gyvenimu ir vadovavimu, vadovas realizuoja pasaulėžiūrą: santykį į save, kitus, santykį į pasaulį. Darbuotojai atidžiai jį stebi. Svarbu susivokti tai, kad stebi ne tik tai, ką jis daro. Stebi, ką jis galvoja, kai kažką daro. Ne tik elgesyje, bet ir vadovo būsenoje žmonės ieško savų atsakymų: kaip jiems elgtis, kaip jaustis, kuo tikėti.

Filosofinis mąstymas. Nori ar ne, vadovas daro įtaką jį supantiems žmonėms nuolatos. Taigi ilgainiui, tai, ką vadovas sukuria ir ko nesukuria, yra jo požiūrių sistemos atspindys. Vadovas yra atsakingas ne tik už tai, ką daro ar ko nedaro, bet ir už tai, ką galvoja ir kaip jaučiasi. Todėl labai svarbu, koks vadovo požiūrių sistemos turinys ir kaip atsiranda ši požiūrių sistema. Ar ji nutinka, ar yra kuriama.

Ką reiškia nutinka? Ar žmogus gali neturėti nuostatų? Drįstu teigti, kad tokio pasirinkimo žmogus neturi. Jeigu jis gyvena, jis mąsto. Jeigu jis mąsto, jis turi nuostatas (mes pažįstame žmones be nuomonės, tačiau tai irgi yra nuostata į save ir pasaulį). Jei turi nuostatas, jos realizuojamos gyvenimu. Vadovo pasirinkimas yra tik tame: kokias nuostatas turėti. Vadovas turi laisvę pasirinkti, kiek dėti valingų pastangų sąmoningam pasaulėžiūros formavimui. Kiekvienas renkasi kaip matyti pasaulį. Čia svarbus klausimas ar vadovas įsisąmonina tuos pasirinkimus ir juos apmąstome. Tai ir būtų galima pavadinti filosofiniu mąstymu. Filosofinis mąstymas – sąmoningas darbas su sava požiūrių sistema.

Kalbėti apie vadovo filosofinį mąstymą mes galime dviem aspektais:

  1. Kalbėdami apie (mąstymo) TURINĮ. T.y. kokios temos, reiškiniai domina vadovą. Kokioms temoms jis jaučia aistrą.
  2. Per FORMĄ. Kaip mąstoma. Kokį santykį vadovas turi su tema ir reiškiniu.

Pradėkime nuo turinio. Ar jums yra įdomios tokios temos, kaip?

  • Kas yra tikra? Kas yra realybė?
  • Kokia mūsų būties prasmė?
  • Kas yra tiesa?
  • Kas yra žmogaus savastis?
  • Kas yra protas?
  • Ką galime valdyti, o kas gyvenime yra nevaldoma?
  • Kuo aš galiu neabejoti?
  • Kas yra laisvė ir kas yra laisvas?
  • Kas nusprendžia kas yra moralė?
  • Ar tu pats priimi sprendimus, ar kiti priima už tave?
  • Ar tyrinėdami tokias ir panašias būties temas galime tikėtis kokios nors apčiuopiamos vertės vadovavimo buičiai? Ar apskritai tokios paieškos gali būti bent kiek vertingos?

Patyrinėkime. Pasirinkime vieną klausimą.

Kokia yra žmogaus gyvenimo prasmė? Kokį sau atsakymą turite? Kokią poziciją galite pateikti į šį klausimą? Atsakymas lemia vadovo kasdienį elgesį.  Jo gyvenimą ir pasirinkimus. Ieškoti atsakymų apie prasmę neretam atrodo beprasmiška.

Prasmė yra motyvacijos šaltinis. Kiekvienas yra patyręs, kad prasmės išgyvenimas suteikia vitališkumo, motyvacijos, energijos veikti konkrečioje situacijoje. Ir atvirkščiai, beprasmybė yra labai, labai pilkas jausmas. Nėra prasmės, nėra energijos ir veržlumo. Tačiau kas žmogaus gyvenime yra prasminga?

Prasmė priklauso nuo gebėjimo ją rasti. Prasmė kiekvienoje situacijoje nei yra, nei jos nėra. Galima ir kitaip. Prasmė ir yra, ir jos nėra. Viskas priklauso, ar mes gebame ją pamatyti. Prasmė nėra universali. Kiekvienoje situacijoje yra prasmės potencialas. Ar jis realizuosis, priklauso ne nuo situacijos, o nuo žmogaus. Kiekvienoje situacijoje žmogus gali tik pasirinkti prasmę. Jis gali įprasminti situaciją. Ne rasti prasmę, bet pasirinkti. Ką gi konkrečiai vadovui gali reikšti tokia minties eiga? Toks santykis su prasmės klausimu?

Savimotyvacija yra įgūdis. Mums gyvenime reikia prasmės, kad rastųsi energija veikti, kad rastųsi motyvacija. Tačiau ką tik sutarėme, kad prasmė yra pasirenkama. Tai reiškia, kad tvariai savo motyvacija gali pasirūpinti tik pats žmogus. Vadovas ar kiti aplinkiniai gali negadinti žmogaus aplinkos, netrukdyti jam gerai jaustis, kartais trumpam įkvėpti ir palaikyti, galiausiai kurti palankią aplinką. Tačiau savimotyvacija yra gebėjimas įprasminti tai, ką darome.

Savimotyvacija tai įgūdis visų pirma (1) pamatyti prasmę; visų antra (2) „pasiimti“ ją sau. Neužtenka pamatyti, kokia galėtų būti prasmė, reikia pripažinti ir įsisąmoninti ją kaip mano. Kitaip sakant, žmogaus motyvacija, visų pirma, yra žmogaus atsakomybė. Net tiksliau būtų pasakyti, kad tvari motyvacija yra tik paties žmogaus galioje.

Avių banda. Visuomenėje daug kalbų apie lyderius, jų svarbą šaliai ar organizacijoms. Iš lyderių tikimės, kad jie įprasmins mūsų veiklą, uždegs akis. Tačiau norėtųsi dažniau žmones skatinti išmokti savo veiklą įprasminti patiems. Juk nuolat priklausyti nuo kitų, kurie man prasmę parodo, tai vergystės forma. Nesakau, kad įkvėptam būti yra kažkas nenatūralaus. Atvirkščiai. Blogai, kai be išorinio įkvėpimo mums prasmė ir motyvacija išgaruoja, kai tik įkvėpėjas uždaro duris.

Savarankiškų žmonių organizacijai kurti reikia filosofinio mąstymo.  Neabejoju, kad dažnas vadovas mielai kurtų tokią organizaciją, kurioje dirbtų žmonės, besirūpinantys savo motyvacija, atsakingi už save ir savo savijautą žmonės. Tačiau patirtis rodo, kad pirma kliūtimi yra būtent vadovo neišbaigtas santykis su prasmės klausimu. Tokių pastangų parodija dažnai būna šalta ir nesirūpinanti organizacijos kultūra – kai vadovas gana brutaliai vadovaujasi principu – „jūsų motyvacija, jūsų reikalas“. Žmonės paliekami. Kryptingai kurti laisvų žmonių organizaciją gali tada, kai aiškiai suvoki ir išjauti tai, ko sieki.

Pakalbėkime apie antrąjį filosofinio mąstymo aspektą. Koks vadovo santykis į reiškinius galėtų apibūdinti filosofinį mąstymą?

Visų pirma, abejonė. Abejonė ne kaip nežinojimas,trūkumas, kaip užtikrintumo stoka, o kaip smalsumas ir tiriamasis skepsis. Viena iš filosofinio mąstymų kliūčių – gyvenimas „arba, arba“ pasaulyje. Ką tai reiškia? Save pastatome į pasirinkimą iš dviejų Signaturealternatyvų, nebandydami jas suderinti. Pavyzdžiui, renkamės tarp būti užtikrintu arba būti abejojančiu. Būti užtikrintu asocijuojama su lyderyste, žmonių vedimu, vadovavimu, charizma. Todėl abejonė atmetama kaip užtikrintumo priešas.  Abejonė sutapatinama su ryžto nebuvimu, neužtikrintumu, lyderystės nebuvimu. Manau, tai klaida. Filosofiškai mąstančio vadovo misija gyventi „ir, ir“ pasaulyje. Veikti užtikrintai ir abejoti tiesomis. Turėti aiškią poziciją ir būti atviru jos kaitai.

Yra esminis skirtumas – turėti atsakymą ir turėti poziciją. Filosofinis mąstymas – tai įgūdis ieškoti. Į daugelį gyvenimo klausimų negalime rasti išbaigto atsakymo. Rasti atsakymą kartais netgi pavojinga, mat žodis „rasti“ reiškia, kad kažkas yra objektyvaus. Daugelio klausimų ir reiškinių atžvilgiu atsakymus galima pasirinkti, juos turėti kaip laikinus. Svarbu įsisąmoninti, kad tai yra šiandieninis mano santykis su pasauliu. Priešingu atveju, radus atsakymą, juk nebelieka motyvo toliau mąstyti.

Išmintingo vadovo bruožas galėtų būti gebėjimas atskirti klausimus, į kuriuos atsakymus gali rasti, nuo klausimų, į kuriuos gali turėti tik šiandienos atsakymą, turėti poziciją.

Galiausiai tik esant abejonei galima tikra diskusija. Kas yra filosofinė diskusija? Tai logiškai, argumentais grįsta diskusija su tikslu rasti tiesą. Ne įrodyti, o ieškoti. Ne jautri ir aikštinga diskusija, siekiant apginti. Ne apginti savo įsitikinimus, o ieškoti tiesos.

Ieškome išmintingos vadybos? Kviečiu neieškoti atsakymų. Kviečiu tikrinti poziciją.

Straipsnio autorius: Paulius Avižinis, OVC Consulting direktorius ir konsultantas.


Paskutinės naujienos