Naujienos

Naujienos

Į erdvę be konkurentų

2015-01-29

90 procentų įmonių kuria strateginius planus, bet tik 10 procentų visų jų sėkmingai įgyvendinami. Dalinamės dienraščio „Verslo žinios“ straipsnio ištrauka apie strategijos įgyvendinimą Lietuvos organizacijose, OVC Consulting steigėjas ir Valdybos pirmininkas Virginijus Lepeška dalinasi įžvalgomis, kodėl dauguma Lietuvos bendrovių klumpa įgyvendindamos strategiją.

„Maždaug pusė tarptautiniuose tyrimuose dalyvaujančių vadovų nurodo, kad jų bendrovės turi strategiją, tačiau jos įgyvendinimas stringa. Ekspertų nuomone, mūsų šalyje padėtis dar prastesnė. Stinga ir suvokimo, kas yra strategija, kokia jos nauda ir kaip pagal ją suformuluotus tikslus paversti bendrovės kasdieniais darbais.

„Būti tam tikro sektoriaus lydere bendrovei nebeužtikrina gerų finansinių rezultatų: anksčiau buvusi ryški koreliacija tarp užimamos rinkos dalies ir verslo pelningumo daugelyje sektorių gerokai apsitrynė. Jei tokioje aplinkoje bendrovės nori išlikti konkurencingos, jos turi permąstyti, kaip keisis ir kaip dirbs toliau. Taigi verslui būtina stipri strategija“, — konstatuojama Bostono konsultacijų grupės atlikto tyrimo „Strateginių iniciatyvų valdymas“ išvadose.

Planų neužtenka

Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo nuotr.Nors mūsų šalyje strategijos formavimo ir įgyvendinimo praktikos tyrimų nėra, su daugelių įmonių dirbantys specialistai pabrėžia, kad Lietuvoje padėtis dar prastesnė.

Dr. Virginijaus Lepeškos, UAB Organizacijų vystymo centro steigėjo, valdybos pirmininko, nuomone, Lietuvoje tokių bendrovių, kurios klumpa įgyvendindamos strategiją, yra absoliuti dauguma.

„Apie 2008 m. Lietuvos organizacijų valdyme įvyko lūžis — maždaug tada vadovai ėmė suprasti strategijos reikšmę. Tačiau vienas dalykas yra suprasti, o kitas — mokėti ją parengti ir juolab įgyvendinti. Tad dabar tokia padėtis, kad strategijos kuriamos, tačiau jomis nesivadovaujama. Taigi strateginis planavimas diegiamas, o strateginio valdymo nėra“, — tvirtina p. Lepeška.

Priežasčių daug

Specialistai vardija ir daugiau priežasčių, labiau susijusių su vadovo asmenybe ar pačia organizacija, kurios užkerta kelią Lietuvos bendrovėms tinkamai įgyvendinti strategiją.

Anot p. Lepeškos, jei paklaustume vadovų, ar jie turi strategiją, dažniausiai išgirstume teigiamą atsakymą. Tačiau pasigilinus aiškėja, kad strategiją jie nusako žodžiais „uždirbti daugiau pelno“. Visiškai negalvojama apie bendrovės galimybių didinimą, jos vietą rinkoje, vidinių procesų sutvarkymą ir pan. Taigi nėra sąsajos tarp strategijos ir veiklos planavimo, ypač padalinių lygmeniu.

„Net jei sudėliojami strategiją atitinkantys veiklos tikslai, neužtikrinami resursai jiems įgyvendinti. O tikslas be resursų yra arba fantazija, arba haliucinacija“, — aštresnio žodžio negaili p. Lepeška.

Kitaip sakant, vadovų svarstymai, kad štai gerai būtų plėstis, nenumačius tam nei materialinių resursų, nei pasirūpinus tinkama darbuotojų kompetencija, taip ir lieka tušti pasvarstymai.

„Vadovai neretai pristinga ryžto imtis konkrečių veiksmų, kai reikia investuoti ar įsigyti bendrovę. Dažnai strategija bendrovėje neišplatinama, tad apie ją težino aukščiausio lygio vadovai. Suformulavus strategiją, būtina sudėlioti ir konkrečius žingsnius, kaip link jos nueisime. Pagal juos turi būti keliami tikslai padaliniams, o jų pagrindu — individualūs tikslai darbuotojams. Su asmeniniais tikslais turi būti siejama darbuotojų vertinimo sistema. Jei to nedaroma, strategija liks tik žodžiai“, — sisteminio verslo valdymo reikšmę nusako p. Lepeška.

Visą straipsnį skaitykite portale dienraštyje „Verslo žinios“ ir portale www.vz.lt.