Naujienos

Naujienos

Įspūdžiai po Danske Bank Vilniaus maratono 2015: ką reiškia aplenkti vakarykštį save?

2015-09-16
Įspūdžiai po Danske Bank Vilniaus maratono 2015: ką reiškia aplenkti vakarykštį save?

„Danske Bank Vilniaus maratone 2015“ šiemet finišavo 5 OVC Consulting darbuotojai. Džiaugdamiesi kiekvieno jų pasiekimu, klausiame jų – ką jiems reiškia dalyvauti bėgimo varžybose ir aplenkti vakarykštį save?  

Paulius Avižinis, 42.195 km, 03:51:41

Kai varžaisi su savimi, varžovą reikia ne tik pažinti, bet išmokti ir atpažinti. Šį kartą bėgime kamavo kojos skausmas ir pirmą kartą iš visų bėgimų buvau taip arti nebaigtos distancijos. Gana greitai įveikęs 30 km., „sulūžau“ ir tada supratau, kad nepagerinsiu laiko kaip buvau planavęs. Tačiau blogiausia buvo tai, kad paskutiniuose kilometruose greitis krito tiek, kad sunku mano judėjimą buvo pavadinti bėgimu. Daug kartų galvojau, ar verta vargti ir klibikščiuoti iki finišo. Tuomet toptelėjo, kad šiandien bandau aplenkti ne tą bėgiką. Šįkart turėjau aplenkti savo puikybę ir išdidumą. Kai tik atpažinau savo varžovą, atsirado naujų jėgų. Dar nesu tikras kas nugalėjo, bet varžybos buvo labai įdomios.

Tomas Misiukonis, 42.195 km, 04:48:08

Aplenkti save? Iš tikrųjų tai reiškia – priimti save. Kiekvieną kartą, kai kažkas nutinka ne taip, kaip tikėjaisi. Pavyzdžiui, jeigu planavai atbėgti greičiau ar lengviau, o trasa ir kūnas pasakė – atbėgsi vėliau, lėčiau ir gerokai sunkiau. Taip, priimti save. Priimti tai, ką gyvenimas siūlo, net jeigu tai nėra tai, ko tu tikėjaisi.

Giedrė Matulevičiūtė, 10 km, 01:05:01

Aplenkti vakarykštį save – tai ne tik sau pasakyti, kad galiu pasiekti daugiau, bet ir įvertinti, ko iš to pasimokiau. Man, pasirinkus dvigubai ilgesnę distanciją, nei bėgioju įprastai, galvoje sukosi tik viena mintis, ar aš pasieksiu finišą? Dešimtyje kilometrų pajutau, kaip keičiasi mano jausmai, kuomet masinę euforiją pusiaukelėje pakeitė klausimas – kam aš tai darau, juk galėjau pasirinkti įprastą distanciją ir jau dabar finišuoti. Akimirką, kai galėjau pasiduoti, prisiminiau laukiančius ir palaikančius kolegas, tuomet išsitiesiau ir bėgimo trasą mintyse susidėliojau į mažus finišus, kuriuos pasiekus kildavo vis didesnis užsidegimas, kad galiu ne tik pasiekti finišą, bet tai padaryti ir geru rezultatu. Aš aplenkiau save ir atsisukusi atgal sau pasakiau, kad viską galima įveikti su vidiniu užsidegimu ir komandos palaikymu.

Virginijus Lepeška, 4.2 km, 00:27:51

Tokiame dideliame renginyje bėgau pirmą kartą. Norėjau patirti, ką reiškia bėgti pažįstamomis mielomis gatvėmis dideliame žmonių būryje, tikėjausi patirti kažką naujo. Nenusivyliau. Bėgimas netapo dideliu fiziniu iššūkiu, užteko noro ir energijos stebėti aplinką, bėgančius ir juos stebinčius žmones. Buvo smagu! Galvoju, verta tą ir toliau daryti. Sekantis etapas – po dviejų savaičių bėgti Nidos pusmaratonyje.

Silvija Cicėnienė, 4.2 km, 00:32:52

Kiekvienas turi savo distanciją. Vienam iššūkis maratono, o kitam dešimt kartų trumpesnė distancija. Startas, tiesioji, įkalnė, tiesioji, nuokalnė, vėl įkalnė ir tokia ilga, bet svarbiausia nesustoti, kad ir mažais žingsneliais, bet pirmyn. Gal kas kreivai žiūrės, gal pašieps, bet jie man nesvarbūs, nes bus kas palaikys ir kartu pasidžiaugs finišu. Na, kas toliau? Gal 10 km.

Linkime aplenkti vakarykštį save!


Paskutinės naujienos