Naujienos

Naujienos

Jūs valdote stresą, ar stresas valdo jus?

2016-04-27
Jūs valdote stresą, ar stresas valdo jus?

Kas yra stresas?

Dažniausias atsakymas, kad stresas – padidinta įtampa. Tačiau tai tik vienas iš streso komponentų. Iš tikrųjų stresas – tai viso organizmo atsakas, kurio metu įvertiname ir reaguojame į grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius, vadinamuosius stresorius.

Atsaką sudaro reakcijos:

  • Fiziologinės – padažnėja širdies ritmas, pakinta kvėpavimas ir kraujotaka, išsiskiria streso hormonas kortizolis;
  • Emocinės – nuo pakilaus susijaudinimo iki įtampos, dirglumo, nerimo ir pan.;
  • Elgesio – kovojame arba pasitraukiame.

Su iššūkiais susiduriame nuolat, tad streso išvengti neįmanoma, o ir nėra tikslinga. Tam tikras streso lygis padeda susitelkti, aktyvuoja, motyvuoja. Vengti reikėtų tik stipraus ar pernelyg užsitęsusio streso, kuris turi blogų pasekmių tiek mūsų fizinei, tiek psichinei būsenai:

  • Galimos neigiamos pasekmės fizinei būsenai: imuninės sistemos susilpnėjimas, įvairių kūno organų veiklos pokyčiai bei ligų išsivystymas.
  • Galimos neigiamos pasekmės psichinei būsenai – dirglumas, nervingumas, impulsyvumas, negatyvizmas, agresyvumas, depresija.
  • Neigiamos pasekmės veiklai – klaidos, neefektyvūs sprendimai, nepagrįstas rizikavimas, atidėliojimas.
  • Neigiama pasekmė elgesiui – žalingų įpročių sustiprėjimas.

daryti, kad stresas nepasiektų pavojingo lygio?

Susivokite, kas dažniausiai jums kelia stresą.

Kadangi įvykius vertiname subjektyviai, tai stresoriais gali tapti patys įvairiausi dalykai: neplanuotos užduotys, dažni susirinkimai, pakeltas vadovo ar kolegos balsas, nepatenkintas klientas, kamštis pakeliui į darbą, TV laida…pagalba

Pagalvokite, kokių stresorių ir kokiu būdu galite išvengti.

Sumažinti stresorius padeda gebėjimas laiku ir vietoje pasakyti „ne“, kasdienių įvykių kontroliavimas, minčių valdymas.

Būkite atidūs savo fizinės ir emocinės būsenos bei elgesio pokyčiams.

Jei atsirado ar padažnėjo nemalonūs fiziniai pojūčiai (pvz., galvos skausmas, įtampa pečių ar nugaros srityje ir pan.), blogiau miegate, sunku sukoncentruoti dėmesį, jaučiate padidėjusį dirglumą, irzlumą, daugiau rūkote ar dažniau vartojate alkoholinius gėrimus, – atkreipkite į tai dėmesį.

Didinkite atsparumą stresui rūpindamiesi savimi.

Fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, kasdienis poilsis, džiuginančios veiklos, bendravimas su pozityviais žmonėmis, humoro jausmo puoselėjimas daro mus atsparesnius stresui.

Pabaigai keletas klausimų, į kuriuos nuoširdžiai atsakykite „taip“ arba „ne“.

  • Ar lengvai galiu suvaldyti kylančia įtampą?
  • Ar darbe galiu kreiptis į ką nors, kad padėtų nusiraminti ir pasijusti geriau?
  • Ar vakare grįžęs namo įeinu pro duris ne įsitempęs/usi, o atsipalaidavęs/usi?
  • Ar retai būnu išsiblaškęs/iusi ar paniuręs/iurusi?
  • Ar visada gerai miegu?

Jei į visus klausimus tvirtai atsakėte „taip“, tikėtina, kad stresą valdote jūs. Jei atsakymų „taip“ yra trys ar mažiau, ko gero stresas valdo jus.

Siekiančius, kuo geriau suvaldyti stresą, kviečiame į atviruosius mokymus: http://ovc.lt/geguzes-19-d-streso-valdymas-kaip-islikti-energingam-ir-darbingam/

Įrašo autorė: Mirolanda Trakumaitė, OVC Consulting vyr. konsultantė


Paskutinės naujienos