Naujienos

Naujienos

Koučingas ir mentorystė: panašūs ir skirtingi

2014-03-05

Daugelyje organizacinių kontekstų žodžiai koučingas (coaching) ir mentorystė (mentoring) naudojami kartu. Nors savo tikslais panašios, šios savokos turi esminių skirtumų, kuriais dalinasi OVC Consulting partneris ir konsultantas Tomas Misiukonis. Šiame tekste jis taip pat įvardija, kada ir kokiais atvejais verta imtis mentorystės ir/arba koučingo.

Aptariamų klausimų pobūdis

Koučingas organizacijose dažniausiai naudojamas veiklos gerinimui, taigi, yra orientuotas į konkrečių užduočių atlikimą arba apibrėžtų sprendimų paiešką. Didelę dalį koučingo turinio taip pat sudaro pokalbiai apie įgūdžių ugdymą. Pavyzdžiui, koučingo būdu gali būti ugdomi bendravimo įgūdžiai, kurie reikalingi klientų aptarnavimo kokybei gerinti.

Mentorystės atveju aptariami labiau kompleksiški klausimai, pavyzdžiui, profesinis augimas ar karjera. Tai gali būti darbo ir gyvenimo balanso problematika, kompetencijų rinkinių ugdymas ir daugybė kitų sudėtingesnių mokinį liečiančių temų. Dar daugiau, apgalvodamas šiuos klausimus, mokinys gali stokoti jam reikalingų žinių, kuromis čia pat dalijasi mentorius. Jei žiūrėti pagal raidę, tai jau nebe koučingo teritorija, kur koučingą vedantis vadovas vengia įsiterpti su savo patarimais ar patyrimu.

Išdėstymas laike ir taikymo laukas

Koučingas organizacijoje yra pakankamai trumpa intervencija ir ja naudojasi visi. Tam, kad būtų išspręsti koučinge aptariami klausimai, gali prireikti kelių minučių, daugiausia – kelių koučingo pokalbių. Kitaip tariant, koučingas tęsiasi tol, kol koučingu besinaudojantis žmogus neatranda ieškomo sprendimo. Kaip minėjau, tai – daugiausia asmeniniai/darbiniai klausimai, turintys įtakos užduočių atlikimui.

Mentorystės atveju mokymo santykis trunka kur kas ilgiau (dažniausiai 9-12 mėn.), nes visų pirma reikalinga sukurti saugią bei patogią mokiniui aplinką, o vėliau spręsti pakankamai kompleksiškus klausimus, kurie nebūna vien tik darbiniai. Mentorystė dažniausiai taikoma pažangiausiems, didžiausią potencialą turintiems darbuotojams.

Metodika

Koučingas yra tik vienas iš metodų, kuris organizacijose retai kada naudojamas atskirai nuo kitų mokymo būdų, pavyzdžiui, tradicinių mokymų, konsultavimo ir pan.

Tuo tarpu mentorystė yra visa apimantis procesas, kurio metu gali būti pasitelkiamas tiek koučingas, tiek kitos tobulėjimo formos, kurių bene svarbiausia – paties mentoriaus dalybos turima patirtimi ir žiniomis.

Koučingas tiks, kai:

– Reikalinga ugdyti specifinius įgūdžius ar kompetencijas, kurios tiesiogiai atsiliepia veiklos gerinimui.

– Mokinys turi reikiamas žinias ir patirtį, kad koučingo pokalbio metu gebėtų rasti atsakymus savarankiškai.

– Darbuotojai susiduria su naujomis užduotimis ar funkcijomis, kurioms įgyvendinti reikalinga ankstesnė jų patirtis.

– Vadovai nori paskatinti darbuotojus užduotis atlikti efektyviau.

– Vadovai siekia praturtinti vedamus ugdomuosius pokalbius, kurių metu pašnekovai jaustųsi labiau įsitraukę ir įgalinti.

Mentorystė tiks, kai:

– Reikalinga padėti augti esamiems ir būsimiems organizacijos lyderiams ir talentams.

– Siekiama stiprinti kompetencijų rinkinius, o ne konkrečius įgūdžius.

– Siekiama ugdyti ekspertiškumą ir išmanumą platesniame darbiniame kontekste.

Visą straipsnį skaitykite Tomo bloge coachingblog.lt


Paskutinės naujienos