Naujienos

Naujienos

Mindaugas Grajauskas: žaidybinius sprendimus ima atrasti ir Baltijos šalių organizacijos

2014-10-22

OVC Consulting konsultantas ir žaidybinių produktų vadovas Mindaugas Grajauskas dalinasi įspūdžiais iš Rygoje vykusios konferencijos “IT@Employee@Psychology” – apie technologijų įtaką verslui ir asmeniniam efektyvumui.

Technologinis vystymasis įgauna vis didesnį poveikį mokymosi procesui. Konferencijoje didelė dalis pranešėjų akcentavo IT sistemų naudojimo galimybes mokymui. Vienas aktualiausių ir populiariausių konceptų šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje – tai žaidimo elementų pritaikymas ugdymui (angl. gamification). Tiek vaikų , tiek suaugusių ugdymui.

Tai, kas kol kas daugeliui skamba tarsi egzotika – IT žaidimų naudojimas mokymuose – netrukus taps neatsiejama kasdienybe. Nors pasaulyje tai anaiptol nebėra naujiena – Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse šiuos dalykus organizacijos dar tik ima atrasti.

Konferencijos metu kilo įvairių pojūčių. Viena vertus, mes, OVC komanda, jau antri metai gyvename šioje orbitoje – ieškome, kuriame ir pritaikome žaidybinius sprendimus organizacijos darbuotojų mokymui. Kita vertus, tokių produktų poreikis mūsų rinkoje kol kas nėra labai stipriai išreikštas. Tad kyla papildomas uždavinys – supažindinti organizacijas su žaidimų pritaikymo mokymuose potencialu. O jau tik po to – ir su konkrečiais žaidybiniais sprendimais, kuriuos galime pasiūlyti organizacijoms jų darbuotojų ugdymui.  Džiugu, kad mūsų kompanija yra pasiryžusi būti šių pokyčių vėliavnešiu.

Kai technologijos trukdo ir padeda efektyviai veiklai

Savo ruožtu konferencijoje skaičiau pranešimą pavadinimu „Kai kiekviena minutė skaitosi“ (angl. „When every minute counts“). Norėjau kiek neįprastai pasidalinti savo asmeniniais atradimais apie asmeninio efektyvumo siekius, priemones ir būdus, kuriais galima ieškoti savų atsakymų asmeniniam efektyvumui didinti. Su konferencijos dalyviais pasidalinau savo asmeniniu eksperimentu – keturias dienas naudodamas IT sistemas telefone suskaičiavau kiekvieną savo minutę. T.y. po keturių dienų tyrimo galėjau aiškiai matyti, ką tiksliai ir kiek laiko veikiau kiekvieną minutę. Tarsi sukūriau savo „dienos nuotrauką“, kuri man aiškiai leido „pamatyti“ mano asmeninius laiko vagis, neefektyvias veiklas ir blogus kasdienius įpročius. Pastarieji yra sunkiausiai identifikuojami. Jie dažnai lieka nepastebėti. O dienos pabaigoje nuolat savęs klausiame:  „kur dingo mano laikas? Juk dariau daug veiksmo, daug užduočių, o svarbiausi dienos darbai liko neatlikti“. Tai bene ryškiausias pavyzdys to, jog būdami „online“ 24 val. per parą esame nuolat atakuojami informacijos ir įvairių užduočių srauto, kuris atima mūsų dėmesį „čia ir dabar“. Nesusitelkiame ties svarbiausiais ir esminiais veiklos aspektais. Tampame labiau re-aktyvūs, o juk efektyvumas yra labiau apie buvimą pro-aktyviu.

Ir vis tik, patys savaime tokių eksperimentų rezultatai nėra tokie vertingi. Reikšmingi jie tampa tuomet, kai priimami sprendimai, ką turėčiau daryti kitaip ar ko turėčiau nedaryti. Norint, kad šie sprendimai būtų teisingi, būtinas sąmoningumas apie tai, ką darome gerai, o ką reikėtų keisti. Asmeniniai eksperimentai – puiki priemonė tokiam suvokimui įgyti.

Tikiuosi, kad bent dalis klausytojų susimąstė apie savo „dienos minutes“ ir uždavė sau klausimus apie tai, kaip padaryti jas labiau prasmingas.