Naujienos

Naujienos

Paulius Avižinis: MINDFULNESS dėmesio ekonomikoje: Lyderystė 2.0, 3.0 ar kiek ten bebūtų…

2016-03-31
Paulius Avižinis: MINDFULNESS dėmesio ekonomikoje: Lyderystė 2.0, 3.0 ar kiek ten bebūtų…

Greitai, trumpai ir aiškiai. Toks yra šiandieninio žmogaus poreikis. Mūsų mintys primena ant stiklo be paliovos šokinėjančią blusą – neramios ir nekantrios. Dėmesio ekonomikoje išlaikyti sutelktą ir koncentruotą dėmesį yra nemažiau svarbus įgūdis nei tradiciniais laikomi profesiniai ar vadybiniai įgūdžiai. Lyderiai turi sugerti ir apdoroti vis didėjantį informacijos srautą tam, kad galėtų priimti sprendimus. Tai tikras išbandymas šiandienos lyderiui, mat jis gyvena neįtikėtinais trukdžiais užterštame informaciniame lauke. Tai yra tikroji ekologinė 21 amžiaus problema – užterštas informacinis laukas. Vadovas yra užverstas išorinių ir nemažiau (o bėda) – vidinių trukdžių, kurių sraute privalo atsirinkti esminius informacijos elementus ir priimti rezultatyvius sprendimus. Iš lyderio tikimės ramybės, sutelktumo ir šaltakraujiškumo, kuris suteikia pasitikėjimo aplinkiniams ir įkvepia vilties bei energijos veikti. Iš jo tikimės sisteminio matymo ir mąstymo. Tai įgūdis, leidžiantis į situaciją pažiūrėti iš paukščio skrydžio ir įvertinti jos sudedamąsias dalis, elementų sąveiką ir ryšius. Tokiam veiksmui lyderis turi gebėti neįsitraukti į sistemos detales, jam reikia gebėti informacinio užterštumo sąlygomis išlikti nesuterštam. Kaip? Gelbėjimo ratu pasirinkta tūkstantmečius Rytų filosofijoje ir religinėse praktikose ištobulinta koncepcija – MINDFULNESS. Kol kas naudoju anglišką terminą – net ir jis yra netikslus vertimas iš indų Pali ir Sanskrito kalbų, tad ieškoti lietuviško vertimo yra tikras iššūkis, o tai ne šio straipsnio tikslas.

Milijardų vertės elektros vagystė

Mindfulness į vakarų pasaulį įsiveržė su neįsivaizduojama galia. Per gana trumpą laiką tapo milijardiniu verslu. Google ir kitos lyderiaujančios kompanijos sukūrė mindfulness principais grįstas mokymo programas, kasmet atliekami šimtai tyrimų (2015 metais apie 700 tyrimų), šia tema straipsnius spausdina patys solidžiausi vadybos žurnalai (pavyzdžiui, vien Harward Business Review per paskutinius metus parašė bent 8 straipsnius šia tema), mindfulness programos įtrauktos į universitetų studijų ir net mokyklų programas, apstu patarimų kaip siekti mindfulness būsenos, rašomos rimtos ir nelabai knygos, organizuojami mokymo kursai medikams, psichologams, verslininkams, įmonių darbuotojams. Kaip visada, vartotojas paliktas atsirinkti grūdus nuo pelų. Skyriau nemažai laiko šiam tikslui ir patikėkite, tai ne pati lengviausia užduotis.

Visų pirma todėl, kad dažnai kalbant apie mindfulness, iš esmės pradedama nuo Naujausiųjų laikų, tik probėgšmais užsimenant, kad būta ir senosios istorijos. O kai studijuoji dabartį dorai neišmanydamas praeities, kyla daug keblumų. Kodėl taip vyksta? Mat verslo pasaulyje šiukštu negalimas joks religinis atspalvis. Todėl net ir temos profesionalai neretai vengia aiškiai įvardinti, kad šios temos ir visų pratimų ištakos yra jogų praktikos bei budizmo filosofija ir psichologija. Kad išvengtų šios temos, jie turi parengę krūvas netvarių argumentų. Vienas garbus Lietuvos verslininkas pasidalino skaityta rusų verslininko ir filosofo Efim Ostrovsky (Eфим Oстровский) įžvalga – toks mindfulness supratimas primena elektros vagystę. Rezultatas yra – namai apšviesti, o būdas… Kam jis rūpi. Tebūnie. Tuo labiau, kad pati elektrinė dėl to neprieštarauja ir net džiaugiasi. Budistai žmonės be galo racionalūs ir, žinia, taikūs. Tikiu, bet kuris vienuolis pasakytų, kad jiems nereikia jokio savininkiškumo, kad tik pasauliui būtų geriau. Vienintelė sąlyga, kad iš ties būtų geriau ir įgūdžiai būtų naudojami etiškai. Na, ši dalis jau yra pilkoje zonoje, apie kurią ne visi mindfulness treneriai linkę diskutuoti. Todėl konstatuojame vagystės vardan visuotinio gėrio faktą, laikinai praleidžiame filosofines diskusijas bei ieškojimus, etiško įgūdžių panaudojimo klausimą, nuimame rytų kontekstą ir lieka iš ties praktiškas meditacijomis grįstas metodas.

Mindfulness tai yra MindLEAN

Vadybine kalba mindfulness, tai yra gebėjimas rezultatyviai būti esamame momente. Kitais žodžiais, tai gebėjimas pastebėti esamu momentu mus pasiekiančią realybę, gebėjimas priimti ją kaip neišvengiamą faktą neįsitraukiant į vertinimo procesą, o sutelkiant sąmoningą dėmesį į tai, kas svarbiausia siekiamam rezultatui. Paulius-avizinis-1

Mūsų dėmesio lauką teršia ne tik informacija perpildyta aplinka, bet ir mūsų mintys, kurios nenutrūkstamu srautu teka visą gyvenimą iki pat mirties. Todėl mūsiškis mindfulness tai yra gebėjimas nukreipti minčių srautą ir jį valdyti. Kalbant praktiškai: įsisąmoninti, atpažinti ir paleisti  išorinius bei vidinius trukdžius kai jie kyla. Tai yra produktyvumo raktas. Jeigu norite, tai yra protinis LEAN‘as (MindLEAN). Kažkuria prasme, vakarų verslo kultūroje mindfulness labai primena LEAN istoriją. Japonai sako, kad TPS (Toyota Production System) yra filosofija ir praktika grįsta sistema, o mūsuose tai neretai išvirsta į bedvasį LEAN technikų ir praktikų rinkinį. Su pinigus skaičiuojančiu verslininku  nepasiginčysi. Tik kai technikos ima nebevežti, o dvasios niekada ir nebuvo, tobulėjimas bei našumo augimas galiausiai sustoja ir LEAN kaip kokia nudžiuvusi kalėdinė eglutė perkeliamas į lentyną „mums neveikia“, „idėja teisinga, bet…“. Mindfulness regiu labai panašiai. Kaip bebūtų, galime daug diskutuoti apie filosofinio konteksto svarbą mindfulness praktikoms, tačiau sunku ignoruoti teigiamą mindfulness potencialą verslo pasaulyje. Tad ir vėl. Pavojus pavadinę, susikoncentruokime būtent vertės kryptimi. Mokinkimės būti aštresni savo dėmesiu, mintimis ir sprendimais.

Kaip ugdomas mindfulness

Minfulness ugdymas, tai mokymas gyventi mažiau autopilotu ir daugiau įsisąmoninant ir sutelkiant dėmesį į dabartį. Šiam tikslui yra naudojamos formalios praktikos – meditacijos, bei neformalios praktikos – veiksmai kasdieninėje aplinkoje (susitelkimas prieš susirinkimą, sąmoningas vaikščiojimas ar valgymas). Skirtingomis meditacijomis yra ugdomas pastabumas, neprisirišimas ir neįsitraukimas į tai, ką pastebime, dėmesio koncentracija ir jo valdymas. Tuo tarpu neformalios praktikos padeda integruoti mindfulness ugdymą į kasdieninę veiklą.

Mindful lyderystė  

Išugdyti mindfulness gebėjimus užtenka praktikos. Daugelis praktikų gali būti atliekamos vaikštant, sėdint ant kėdės ar darbo krėslo. Nereikia būti vegetaru (nors nedraudžiama), nereikia melstis dievams (nors irgi nedraudžiama), net nebūtina sėdėti lotoso poza (nors vėlgi nedraudžiama), galiausiai gali būti net šiek tiek kvailas, baisu, bet net ir nedoras. Visa tai  nesutrukdys sėkmingai išugdyti mindfulness įgūdį.

Tačiau mindfulness įgūdis tai dar ne mindful lyderystė. Mindful lyderystei reikia vadovautis į aplinkinių gėrį orientuotomis vertybėmis. Reikia kad lyderio Aš, asmeninės ambicijos ir troškimai neužgožtų jam kitų žmonių ir pasaulio vaizdo. Reikia, kad iš ties norėtųsi sukurti geresnę ateitį savo artimiesiems, organizacijai, šaliai, pasauliui. Pabandykim. Jei jau vagiam elektrą, tai bent apšvieskime sunkiau gyvenančio kaimyno namus ar mokyklą.

Įrašo autorius Paulius Avižinis


Paskutinės naujienos