Naujienos

Naujienos

Paulius Avižinis: penktoji ir paskutinė TED GLOBAL 2014 diena

2014-10-14

Paskutiniai OVC Consulting direktoriaus Pauliaus Avižinio įspūdžiai iš penktosios TED Global 2014 dienos.

Tik nereikia popso!

Visi 5-ių dienų 100-as konferencijos pasisakymų buvo padalinti į 14 sesijų: Stories, Digital Reboot, Empowering Tech, Blueprints, Mighty Spaces ir kt. Kiekvienoje iš sesijų buvo tiek įdomių ir įkvepiančių, tiek mažiau įtraukiančių pasisakymų. Po gausybės kalbų vieni pasisakymai užkloja kitus, mintys ir veidai persipina. Ryškiai atmintyje įsirėžia tik aktualiausi, įdomiausi ir, šiaip nežinia kodėl, įstrigę žmonės ir pasisakymai.

Vykdamas į konferenciją sąmoningai išjungiau  būdingą kritiškumą – kitaip galiu sugadinti bet ką. Esu neatsparus perdėtam jausmingumui, sureikšminimui ir susireikšminimui. Ne kartą tai apmasčiau konferencijos metu. Gana stipriai laikausi pozicijos, kad pigus pozityvumas tik laikinai paslepia realybę – kiek bedengtum mėšlo krūvą medžio lapais, kvapas galiausiai prasiskverbs. Reikia iš esmės kuoptis, o ne lapelius dėlioti. Tačiau būnant čia atėjo nuoširdus jausmas, kad elementarus pozityvumas kartais gali stumtelti žmogų, bendruomenę, judėjimą į priekį kur kas labiau nei  į išmintį ir gilumą pretenduojantis kritiškumas.

Padrikos mintys iš pasisakymų

Menininkas kuriantis paveikslus iš skirtingų valgomų ir nevalgomų medžiagų: „Kai pažiūri iš arčiau, tu matai medžiagą (iš ko paveikslas padarytas), kai žiūri iš toliau, tu matai idėją“. Pamaniau – tinka ne tik jo kūriniams.

Pokyčių strategas pasakoja apie tai, kaip ėmėsi daryti tai, kas jam gyvenime svarbiausia: „Pirmadieniais ir trečiadieniais mokausi mirti – darau tai, ką daryčiau jei žinočiau, kad liko labai nedaug gyventi.“

Pakistanietė apie žudymą dėl garbės ir liūdesį netekus artimo draugo: „Neverk. Strateguok“.

Afrikos lyderius ugdantis veikėjas: „Lyderio vaidmuo reikšmingesnis, kai yra silpna sistema. Kuo sistema funkcionalesnė, tuo lyderio vaidmuo mažiau reikšmingas“.

Žurnalo „Times“ skiltis: „Nuobodu, bet svarbu“.

Atjauta – ribotas išteklius

Budistų vienuolis scenoje pasakoja, kad empatija treniruojama. Rodo smegenų aktyvumą iliustruojančias nuotraukas iš tyrimų, kai jį medituojantį skanavo tomografu. Įdomu klausyti.

Netrukus, po kelių pasisakymų, empatijos tema tampa aktuali – salėje vyksta nedidelis emocinis spektaklis: prieš kelias dienas po pirmo pasisakymo apie išsilavinimo vietą pabėgėlių stovykloje – su žinute, kaip tai suteikia viltį – auditorija plojo atsistojusi. Dabar gi scenoje dar vienas pasisakymas vienaip ar kitaip susijęs su pabėgėlių stovykla. Girdisi labai tylus atodūsis salėje: „Ir vėl. Juk jau pabuvome toje melancholijoje prieš tai. Gana. Neprievartaukit – mes atjaučiam. Atjauta turi ribas. Ją galima išsemti. Va dar paklausysime ir atjausime. Bet sutarkime, šiandien paskutinį kartą.“ Teisus buvo vienuolis – reikia treniruotis tol, kol norėsis ne tik atjausti, bet imtis veiksmų.

Viskas. Paskutinis pasisakymas iš Antarktidos „užkariautojo“ bei gelbėtojo lūpų ir užsklanda nusileidžia. Padėkos žodžiai, audringi plojimai, atsisveikinimai.  Spektaklis baigėsi, metas grįžti ir darbuotis. Su lengvu liūdesiu nusikabinu vardo kortelę ir deduosi į krepšį – „šauni buvo medžioklė“.

Dėkojame Pauliui už įžvalgas bei nuotraukas  ir nekantriai laukiame sugrįžtant.


Paskutinės naujienos