Naujienos

Naujienos

Vadovai irgi daro klaidų

2013-12-16

Dalinamės OVC Consulting partnerio ir konsultanto Manto Tvarijonavičiaus straipsniu apie dažniausiai vadovų daromas klaidas. Šias klaidas Mantas išskiria remdamasis savo, organizacijų konsultanto, patirtimi.

Vadovai skiria nepakankamai laiko tobulėjimui. Nesvarbu, ar tai knyga, ar geras seminaras, ar individualaus konsultavimo sesija. Įmonių vadovai daro tai, ką moka daryti gerai, turi stiprius įpročius ir tvirtą stuburą, todėl gali būti sunku pažvelgti į save iš šalies ir rasti papildomų rezervų, kurie leistų sustiprinti save kaip vadovą ir kaip lyderį.

Vadovai per mažai laiko skiria strategijos sukūrimui, jos komunikavimui, procesų sutvarkymui. Užuot tai darę, vadovai, ypač turintys pardavėjo gyslelę, tradiciškai koncentruojasi į darbą su klientais, rinkodarą ir pardavimus. Suprantama, įplaukų už pajamas srautai yra kritiškai svarbūs, tai – organizacijos kraujas, tačiau ilgalaikės veiklos strategija ir procesai – organizacijos griaučiai.

Kompanijos skaudžiai nukenčia nuo vadovų komandos komplektavimo klaidų. Įprasta, kad įmonės vadovas į savo komandą renkasi į save panašius vadovus. Subūrus panašių žmonių komandą nelieka skirtingų charakterių, visi mąsto kaip vienas, nėra kritiško vertinimo, priimami tokie sprendimai, kurie kainuoja labai brangiai. Yra daugybė skaudžių pavyzdžių, kai dėl panašaus mąstymo priimami nuostolingi, o kartais – pražūtingi sprendimai.

Vadovams, kurie dirba šį darbą ilgus metus, kyla pavojus užsibūti su savo požiūriu, santykiais su kitais žmonėmis. Pavyzdžiui, vadovas negali atsisveikinti su žmonėmis, kurie neatitinka pasikeitusios padėties. Arba – pasikeitus rinkai, vadovas vis laikosi ir stumia įprastines, pasenusias idėjas.

Tipiškam lietuvių vadovui trūksta pozityvumo. Vadovai sako: „Jei gerai, tai normalu.“Gerai atliktas darbas tampa norma ir jos tarsi nereikia įvertinti. Vadovai dažniau kalba apie tai, kas yra blogai. Dažnai kompanijose trūksta darbuotojų pripažinimo už jų nuveiktus darbus.

Per dažnai organizacijose sprendimai priimami tik aukščiausiu lygiu. Daug kalbama apie užduočių skirstymą, bet nesugebama perduoti atsakomybės. Vadovai sako „patikiu tai tau“, bet dažnai kišasiį tai, kas buvo pavesta, kontroliuoja ir nepasitiki. Dėl to bendrovės tampa ne tokios dinamiškos ir lanksčios, kokios galėtų būti.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir portale vz.lt.