Situacija: Jūs važiuojate automobiliu mieste. Prie vairo – Jūsų geriausias draugas. Netikėtai Jūsų draugas perėjoje partrenkia pėstįjį. Jūs – vienintelis įvykio liudininkas.
Ar pranešite apie įvykį policijai?
… o jeigu pėstysis sužeistas nesmarkiai?
… o jeigu pėstysis žuvo?
… o jeigu Jūsų draugas buvo šiek tiek išgėręs?
… o jeigu Jūsų draugui gresia įkalinimas iki gyvos galvos?
Negali visiems būti geras. Mes nuolat renkamės kam ir kada būti… blogu. Tai visgi, ar aš geras žmogus? Susimąstykime.
Visi siekiame būti tuo, daryti ir turėti tai, kas mums leistų jaustis laimingais. Laimės paradoksas yra tame, jog žmogus, trokšdamas būti laimingas, visą savo gyvenimą skiria mokymuisi kaip būti ne laimingu. Tai ne spausdinimo klaida! Tai idėja, kuria norime pasidalinti ir su jumis.
Dvimečio ar trimečio piliečio tobulėjimą galime stebėti kasdien. Pastebėti savo ar kitų suaugusių žmonių tobulėjimą nėra taip paprasta. Ką daryti, kad galėtume pasidžiaugti savo asmeninio tobulėjimo rezultatais? Siūlome susipažinti su savęs pažinimo ir adekvataus savęs vertinimo galimybėmis ir būdais, pasiaiškinti savianalizės privalumus bei pavojus, pasimokyti formuluoti asmeninio tobulėjimo tikslus ir pasirinkti tinkamiausius metodus, pasvarstyti, ką galime padaryti patys, o kada būtina ieškoti pagalbos.
Egzistuoja nemažai motyvacijos teorijų, siekiančių paaiškinti, kas – tiek sąmoningame, tiek nesąmoningame lygmenyje – įtakoja žmonių sprendimus ir elgesį. Pristatysime šias teorijas praktiškai, su pavyzdžiais.
Gali būti, kad po paskaitos atrasite iki šiol neįsisąmonintų motyvatorių ir suprasite, kodėl elgiatės būtent taip konkrečiose situacijose. Galbūt netgi geriau suprasite slaptuosius, t.y. tikruosius kitų žmonių elgesio motyvus.
Mokslininkų asmenybės neretai būna spalvingos, o kartais itin ekstravagantiškos. Tad nenuostabu, kad tarp klasikinių psichologijos eksperimentų, jie kartais pasiūlo nestandartines idėjas, kurias patikrina atlikdami pikantiškus ar kontraversiškus tyrimus. Paskaitos metu mes pristatysime šiuos tyrimus, tai leis jums ne tik geriau pažinti žmogaus psichologiją, bet ir iš arčiau pažvelgti į įdomiąją tyrimų pusę.
Sakome, kad brangiausias organizacijos turtas yra pilkas, sveria apie 1,7 kg ir kasdien apie 17 val. išeina namo. Taip, tai yra smegenys. Ką mes apie jas žinome? Labai nedaug. Bet tai, ką žinome, gali padėti suprasti daug dalykų:
- kodėl vienus dalykus pamirštame, o kitus įsimename visam gyvenimui;
- kodėl atsistojus prieš auditoriją staiga pamirštame tekstą;
- kodėl žmogus yra savo likimo kalvis;
- ir kodėl James‘as Bond‘as laimi pokerio partijas prieš blogiukus.
Paskaita apie lėtumo filosofiją. Ar lėtas išties reiškia prastas? Vis daugiau žmonių supranta ar tiesiogiai pajaučia didelio gyvenimo tempo šalutinį poveikį. Vieni greitį priima kaip gyvenimo neišvengiamybę, kiti – bando jam pasipriešinti. Tačiau ar šiame skubriame pasaulyje įmanome gyventi lėčiau? Kai kurie sako – taip!
Psichologijos mokslas pradėjo skaičiuoti antrąjį savo šimtmetį. Siūlome susipažinti su klasikiniais (vadinasi, daug reikšmės turinčiais ir kartu įdomiais) psichologijos tyrimais socialinės psichologijos srityje. Ar tikrai galintiems pakentėti be saldainio vaikams gyvenime sekasi labiau, dėl ko sutinkame su kartais akivaizdžiai neteisingais dalykais, kaip mūsų elgesį lemia aplinka ir jos spaudimas atsako žymūs psichologijos tyrėjai.
Lietuviški pinigai pradėti kaldinti XIV a.; tarpukariu Lietuvoje funkcionavo vertybinių popierių rinka. Lietuviškų pinigų istorijoje daug įdomių faktų – ką galime išmokti iš mūsų pačių istorijos? Paskaitoje taip pat bus nedidelė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir tarpukario Lietuvos vertybinių popierių ekspozicija.
Visi esame girdėję, jog investavimo pasaulyje kunkuliuoja daug emocijų. Tačiau ne tik emocijos apsunkina investuotojo kelią. Žmogus investuodamas neretai daro itin neįprastas klaidas. Tik žvelgdamas į šiuos sprendimus iš šono gali suprasti jų absurdiškumą. Tačiau dar keisčiau tai, kad vos apsigręžęs gali šias klaidas padaryti pats…
Prisijungimo prie elektroninių sistemų slaptažodžiai, banko kortelių PIN kodai, naujai sutiktų žmonių vardai – tai tik keletas dalykų, kuriuos taip nesunku pamiršti. Kai reikia tiek daug įsiminti, ar yra būdų, kaip pagerinti savo atmintį?
Taip – labiau išnaudojant smegenų potencialą. Yra nemažai technikų, padedančių įsiminimą padaryti efektyvesnį.
Ar kada bandėte prisiminti, kiek kuris mėnuo turi dienų – 30 ar 31, pasinaudodami krumpliais?
Valdydami procesus iš esmės siekiame pakeisti darbuotojų elgesį kažkokiu konkrečiu būdu. Iš patirties žinome, kad pakeitus procesą popieriuje, iššūkis tik prasideda – kaip iš tiesų pakeisti darbuotojų elgesį? Paskaitoje pristatome OVC Consulting patirtį dirbant ne su procesais, o su žmonėmis procese. Kokie būdai padeda „parduoti“ ir įtvirtinti naują darbuotojų elgesį? Ko reikėtų tikėtis ir reikalauti iš procesų valdymo padalinio, vadovų ar konsultantų, tobulinančių procesus?
Grupinis mąstymas – tai kenksmingas darnios grupės bruožas, kuomet grupės nariai vengia konfliktų ir priima skubotus sprendimus nepatikrindami prielaidų, neįvertinę ir neišanalizavę idėjų.
Grupinio mąstymo ženklų pastebėsite beveik visose komandose. Kartais grupinis mąstymas baigiasi rimtomis klaidomis. Teigiama, kad dėl grupinio mąstymo buvo pradėta iškart žlugusi amerikiečių invazija į Kubą 1961 metais, sprogo „Challenger“ ir „Columbia“ kosminiai laivai bei įsiplieskė karas Irake.
Ši paskaita padės sužinoti daugiau apie grupinį mąstymą.
„Išsikišusi vinis bus įkalta“. Taip, sako japonai, ir visomis išgalėmis stengiasi neišsiskirti iš minios. Taip, sako vokiečiai, ir imasi tuoj pat spręsti problemą.
Kultūra, kurioje auga ir subręsta žmogus, įtakoja jo mąstymą ir, atitinkamai, elgesį. G.Hofstede sukurtas kultūros dimensijų modelis padeda suprasti esminius kultūrų skirtumus individualizmo – kolektyvizmo, moteriškumo – vyriškumo, neapibrėžtumų vengimo – toleravimo, ilgalaikės – trumpalaikės perspektyvos bei santykio su valdžia dimensijose. Kokie tie skirtumai ir kaip žinias apie juos galime pritaikyti praktiškai?
Mes tikime, kad didžiausia vertė yra perskaityti visą knygą, tačiau per dieną vien Lietuvoje išleidžiama apie naujų 10 knygų; visame pasaulyje per dieną išleidžiama tūkstančiai naujų knygų. Žinoma, tik nedidelė jų dalis galėtų būti aktuali konkrečiam žmogui. Tačiau neišvengiamai kokybiškos literatūros yra kur kas daugiau nei aktyvus žmogus gali aprėpti. Todėl smalsiems ir aktyviems žmonėms siūlome profesionalias psichologinių, vadybinių ir kitų sričių knygų apžvalgas-paskaitas. Vieniems tai gali būti būdas praplėsti savo akiratį, antriems – galimybė greičiau ir patraukliu būdu įsisavinti esmines knygos idėjas, kitiems tai galimybė apsispręsti, ar konkrečiai knygai verta skirti daugiau laiko. Esant poreikiui pateiksime galimų apžvelgti knygų sąrašą.
Lektorius priklauso nuo pasirinktos knygos
Mums svarbūs Jūsų atsiliepimai. Į klausimus atsakysime Jūsų nurodytais kontaktais.
