Publikacijos
Po praūžusios audros finansų rinkose šiemet net nulis atrodo puikus uždarbis. Tačiau sparčiau nei įprasta atsigaunant rinkoms, atsigauna ir žmonių gobšumas. Paklauskite savęs: „ar šiais metais tikiuosi uždirbti vidutinę rinkos grąžą, mažiau…o gal daugiau?
Nepatingėkit užfiksuoti savo atsakymą!
|
Paprastai mažiausiai 60 proc. žmonių atsako, kad jie tikisi uždirbti daugiau nei rinka, likusioji dalis – tiek pat. Na ir beveik niekas nesitiki uždirbti mažiau nei rinka. Tai ko gero ir yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės investuoja. Tačiau liūdna žinia ta, kad statistiškai uždirbti tik daugiau ar tiek pat nei rinka yra tiesiog neįmanoma. Tad vos spėję išgirsti visus atsakymus „ne mažiau“ galime būti visiškai garantuoti, kad po metų bus nusivylusių investuotojų. Ir tikrai ne vienas! Tam, kad uždirbtume daugiau nei rinka, turime turėti informaciją, kurios neturi kiti (o tokios informacijos panaudojimas dažnai yra neleistinas) arba turime geriau interpretuoti informaciją nei tai atlieka kiti rinkos dalyviai. Galiausiai mes turime „laiku ateiti ir laiku išeiti“. Skamba lyg laimėti loterijoje pagrindinį prizą, ar ne? Analogija neatsitiktinė. |
 |
Loterijų organizatoriai, norėdami pritraukti kuo daugiau lošėjų, skiria išskirtinį dėmesį didžiųjų prizų laimėtojams išsamiai nušviesdami jų sėkmės istorijas. Tačiau objektyvu būtų prieš kiekvieno loterijos laimėtojo pasisakymą skirti laiko ir pralaimėjusiems, leidžiant kiekvienam ištarti bent „aš pralaimėjau“. Faktas tas, kad tam prireiktų mažiausiai kelių mėnesių, tad po tokių objektyvių reportažų lošiančiųjų liktų vienetai. Panašiai ir investavimo pasaulyje. Jame ilgai buvo įprasta žavėtis investavimo sėkmės istorijomis ir tai gana nuosekliai formavo tipinio investuotojo klaidingą lūkestį – „uždirbti daugiau nei rinkos vidurkis yra norma“. Tuo tikintis investuotojas supranta, kad norėdamas aplenkti kitus, jis turi daryti kažką daugiau. Deja, „daryti daugiau“ investuotojas dažnai supranta tiesiogiai – jis paprasčiausiai dažniau prekiauja. Jis perdėtai pasitiki savimi, manydamas, kad gali „pagauti rinkos dugną ir piką.“ Kartais jam, žinoma, pasiseka… Kartais. Tačiau dažniausiai gobšumo ir perdėto pasitikėjimo savimi jungtuvės baigiasi skyrybomis su pinigais.
Paradoksalu, bet pripažinus sau, kad uždirbti vidutinę rinkos grąžą yra puiku, atsiveria galimybės uždirbti daugiau nei rinka. Ir ne todėl, kad prekiaujame dažniau, o atvirkščiai – rečiau, bet argumentuotai.
Paulius Avižinis
Justina Kuckailienė
Ankstesni straipsniai Investavimo psichologijos tema:
