Ši lyderystės samprata dėstoma Harvard‘o Kennedy mokykloje, kur reziduoja ir tebedėsto vienas iš adaptyvios lyderystės autorių R.Heifetz. Mokykla siekia, jog lyderystė taptų ne tik populiaria seminarų tema, bet ir profesine disciplina. Kaip ir pridera, jie temos imasi iš esmės – apibrėžia, kokias problemas gali spręsti lyderiškas veikimas, kuo skiriasi vadybininko darbas nuo lyderio darbo, kokie yra būdai veikti lyderiškai ir mokytis lyderystės.
Kiekviena organizacija siekia klestėti. Gyventi kintamume, gebėti keistis vardan ilgalaikio klestėjimo tampa organizacijų siekiamu veikimo būdu. Tačiau! Nepaisant dažno kalbėjimo apie tai, kad reikėtų daryti kitaip, žmonės kasdien elgiasi taip, kaip įpratę. Jiems sunku reguliariai perkurti savo mąstymą, įpročius ir įgūdžius. Dėl to organizacijų gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos keliamų iššūkių yra ribotas. Būtent dėl šių skirtumų vienos organizacijos pasiekia rezultatus, žengia į priekį, klesti. Kitoms tenka eiti iš paskos, jaučiant nebūties kvėpavimą į nugarą.
Metodiniai autoriai:
Adaptyvios lyderystės principai, kuriuos įtvirtiname:
Lyderystė yra veikimas, kuris mobilizuoja kitus žmones sunkiam darbui – imtis spręsti jiems svarbias, rūpimas, gąsdinančias, pavojingas problemas. „Šiandienos organizacijose galia ir įtaka vis mažiau priklauso nuo žmogaus statuso organizacijos struktūroje, ir vis daugiau nuo gebėjimo savo organizacijos tinkluose energizuoti kitus tikslui pasiekti.“ (Wayne Baker, Harvard‘o Universitetas)
Kokie galimi sprendimai?
Tapkite organizacija, kuri turi ateitį