Emocinė sveikata
Emocinė sveikata apibūdinama kaip būsena, kuriai būdinga tai, kad žmogus, išgyvendamas įvairias emocijas, iš esmės jaučiasi gerai, yra darbingas ir sugeba mėgautis gyvenimu.
Emocinė sveikata apibūdinama kaip būsena, kuriai būdinga tai, kad žmogus, išgyvendamas įvairias emocijas, iš esmės jaučiasi gerai, yra darbingas ir sugeba mėgautis gyvenimu.
Emocinė sveikata turi įtakos žmogaus mąstymui, mokymuisi, gebėjimui užmegzti ir palaikyti pasitenkinimą keliančius santykius, asmenybės augimui. Gera emocinė sveikata stiprina savivertę, padeda savarankiškai priimti sprendimus ir būti už juos atsakingiems. Todėl galima sakyti, kad gera emocinė sveikata yra svarbi sėkmingo profesinio ir asmeninio gyvenimo prielaida.
Kokie galimi sprendimai?
Paskaitos
- Kaip pasirūpinti savo emocine būsena?
- Kaip suvaldyti nerimą gyvenant neapibrėžtumo ir neužtikrintumo laikais?
- Ką reikia žinoti apie perdegimą norint jo išvengti?
- Ką iš tikrųjų reiškia žmonių gerovė darbe?
- Koks darbo ir asmeninių įsipareigojimų balansas?
- Ir kita.
Mokymai
- Emocijų pažinimas ir valdymas.
- Streso valdymas.
- Perdegimo sindromas: atpažinimas ir įveika.
- Psichologinė gerovė darbe.
- Ir kita.
Vertė organizacijai
- Geras psichologinis klimatas.
- Mažas darbuotojų sergamumas.
- Didelis darbuotojų įsitraukimas.
- Aukštas darbo našumas.
Vertė komandai
- Pasitikėjimas vieni kitais.
- Konstruktyvus bendravimas.
- Efektyvus bendradarbiavimas.
- Tarpusavio pagalba.
- Adekvatus grįžtamasis ryšys.
Vertė žmogui
- Gera savijauta.
- Energija ir darbingumas.
- Pasitikėjimas savimi.
- Kūrybiškumas.
- Geri santykiai su kolegomis.
Bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa (atlikta 2021 m. spalio mėn.) rodo, kad net 41 proc. mūsų šalies gyventojų teigia, jog darbdavys nesirūpina jų emocine savijauta, ir tik 26 proc. darbuotojų jaučia darbdavių dėmesį jų emocinei sveikatai.
