Daug įmonių klausia: „Mes jau mokėme vadovus įvairių įgūdžių, jie buvo daugelyje mokymų ir sesijų, ką galime jiems dar duoti?“
Svarbu pažymėti, kad vadovai nebūtinai turi mokytis iš išorinių šaltinių, tačiau jiems labai naudinga mokytis iš savo ir savo kolegų patirties. Supervizijų sesijose vadovai aptaria savo asmeninius atvejus realiame profesiniame gyvenime arba aptaria įvairias įtampas. Supervizijos proceso metu jie ir patys sprendžia šiuos klausimus, ir įsitraukia kiti kolegos. Praktika rodo, kad mokymasis, pagrįstas iš patirties kylančiais atvejais ir jų analize, yra laikomas itin paveikiu bei naudingu.
Kuriama savarankiško mokymosi iš patirčių kultūra, kuri skatina vadovus kritiškai vertinti savo pačių darbo būdus.
Vadovai, kurie geba atskleisti savo pažeidžiamumą ir imasi aktyviai spręsti jiems kylančias įtampas, geriau moka moderuoti komandos darbą, demonstruoja stiprią orientaciją į žmones, geba kurti pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįstus ryšius.
Gerėja reflektavimo gebėjimai, auga tarpasmeninės kompetencijos – gebėjimas pažinti, atjausti, padėti kitam žmogui. Išsprendžiami darbe kylantys sunkumai, vyksta panašių ateityje kilsiančių problemų prevencija.
Žmogus, kuris spręsdamas savo asmeninį profesinį atvejį sulaukia sutelkto grupės dėmesio į tą problemą ir įsitraukia į refleksiją apie savo atvejį, savo mokymosi efektyvumą didina iki keturių kartų, palyginti su įprastais mokymais.