Vadovų supervizijos

Žmogus, kuris spręsdamas savo asmeninį profesinį atvejį sulaukia sutelkto grupės dėmesio į tą problemą ir įsitraukia į refleksiją apie savo atvejį, savo mokymosi efektyvumą didina iki keturių kartų, palyginti su įprastais mokymais.

Daug įmonių klausia: „Mes jau mokėme vadovus įvairių įgūdžių, jie buvo daugelyje mokymų ir sesijų, ką galime jiems dar duoti?“

Svarbu pažymėti, kad vadovai nebūtinai turi mokytis iš išorinių šaltinių, tačiau jiems labai naudinga mokytis iš savo ir savo kolegų patirties. Supervizijų sesijose vadovai aptaria savo asmeninius atvejus realiame profesiniame gyvenime arba aptaria įvairias įtampas. Supervizijos proceso metu jie ir patys sprendžia šiuos klausimus, ir įsitraukia kiti kolegos. Praktika rodo, kad mokymasis, pagrįstas iš patirties kylančiais atvejais ir jų analize, yra laikomas itin paveikiu bei naudingu.

Kokie galimi sprendimai?

Asmeninė supervizija (konkretaus asmeninio profesinio sunkumo sprendimo paieška).
Nuolatinė tęstinė supervizijos grupė (5–6 žmonės) (kartą per ketvirtį susirenkanti grupė, kurios nariai padeda vieni kitiems spręsti profesinius iššūkius).
Vienkartinė supervizijos grupė (iki 15 žmonių) (dažniausiai taikoma kaip tęstinė sesija po įvairių mokymų siekiant apžvelgti dalyvių patirtį pasitelkiant mokymuose įgytas žinias).

Vertė organizacijai

Kuriama savarankiško mokymosi iš patirčių kultūra, kuri skatina vadovus kritiškai vertinti savo pačių darbo būdus.

Vertė komandai

Vadovai, kurie geba atskleisti savo pažeidžiamumą ir imasi aktyviai spręsti jiems kylančias įtampas, geriau moka moderuoti komandos darbą, demonstruoja stiprią orientaciją į žmones, geba kurti pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįstus ryšius.

Vertė žmogui

Gerėja reflektavimo gebėjimai, auga tarpasmeninės kompetencijos – gebėjimas pažinti, atjausti, padėti kitam žmogui. Išsprendžiami darbe kylantys sunkumai, vyksta panašių ateityje kilsiančių problemų prevencija.